Ar gali paveikslas skambėti? O muzika – turėti spalvą?
Minėdami M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, visą spalio mėnesį mūsų mokiniai dalyvavo bibliotekininkės Alvinos Mažeikienės organizuotose edukacijose, kuriose kiekviena klasė tapo meno tyrinėtojais – nuo mažiausių iki vyriausių!
Pirmokai į biblioteką atėjo pirmą kartą – kupini smalsumo ir džiugesio! Kelyje į biblioteką jų laukė trys paslaptingi draugai – „Knygiukai“. Išnarplioję „Knygiukų“ žinutes, pirmokai jau žinojo, kaip elgtis bibliotekoje ir tapo tikrais skaitytojais. O tada atėjo svarbiausia akimirka – rinktis savo pirmąją knygutę! Bet nuotykiai tuo nesibaigė – jų laukė dar viena kelionė, šįkart į paslaptingą M. K. Čiurlionio paveikslų šalį! Pirmokai stebėjo paveikslus, šifravo jų pavadinimus, ieškojo prasmės spalvose ir atrado, kad menas gali būti toks pat paslaptingas kaip ir jų naujosios knygelės!
Antrokai ir trečiokai tapo tikrais meno ekspertais – tyrinėjo paveikslus, ieškojo paslėptų detalių ir atsakinėjo į klausimus, kurie kėlė vaizduotę:
Kuriame paveiksle reikėtų šiltų pirštinių, o kuriame galėtum vaikščioti basas? Kokiu paveikslu užsiklotum prieš miegą? Kurį paveikslą dovanotum mamai – ir kodėl? Jei paveikslas turėtų garsą, kuris grotų greitą muziką, o kuris – ramią, lėtą melodiją? Kuriame paveiksle norėtum gyventi?…
Diskutuodami grupelėse mokiniai padarė išvadas, kad kiekvienas paveikslas „kalba“ savaip – tereikia įsiklausyti. Suskambus muzikai, jie leido jai vesti ranką – kūrybinėje užduotyje „Šokantis pieštukas“ linija virto garsų šokiu.
Ketvirtokai, klausydamiesi Čiurlionio muzikos, ieškojo paveikslų, kurie labiausiai dera su garsais, ir, įkvėpti paveikslo „Karalių pasaka“, kūrė savo piešinius – piešė tai, ką karaliai laiko rankose. Ši užduotis leido jiems dar labiau įsigilinti į kūrinio prasmę, pajusti, kaip spalvos, garsai ir mintys susilieja į vieną visumą – į amžiną meno kalbą.
Artėjant Vėlinių laikui, kai susimąstome apie tylą, šviesą ir amžinybę, M.K. Čiurlionio kūryba primena, kad grožis ir dvasia ne išnyksta – jie gyvena šviesoje.,,Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems…“— M. K. Čiurlionis
