Koks baltumas, neapsakomas baltumas!
Kur dangus, kur žemė – neatskirsi.
Krinta sniegas – baltas nerūpestingumas.
Rodos, šūktelsi iš džiaugsmo ir numirsi.
Užsimerksiu, atsigulsiu kur pusnyne
Tartum saulei atsegiosiu, atlaposiu sau krūtinę-
TEGUL PRIKRENTA Į ŠIRDĮ TO BALTUMO,
TO ŠVARAUS, ŠVELNAUS IR MINKŠTO NERŪPESTINGUMO.
Justinas Marcinkevičius
Artėjančių švenčių proga linkime Jums visiems, mielieji, to eilėse aprašyto baltumo ir nerūpestingumo. Jaukių švenčių, artumo bei žinoma, tų lauktų dovanų!