Kas gera, kas šilta – MOČIUTĖ.
Kas glosto, kas glaudžia – MOČIUTĖ.
MOČIUTĖ- tai pasakos ilgos.
MOČIUTĖ- mamytės mama.
MOČIUTĖ- namų šiluma.
Atrodo, kad R. Skučaitė šį eilėraštį kūrė galvodama apie Elijos močiutę Daivą Atienę, kuri lankėsi 2a klasėje (mokytoja Vilija Viršilienė) ir su antrokais dalinosi skaitymo LAIME.
Elijos močiutei Daivai labai patinka ne tik pačiai, bet ir vaikams skaityti knygas. Todėl ji jau daugiau nei tris dešimtmečius draugauja su jomis Mažeikių H.Nagio viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo skyriuje.
Antrokai, susibūrę adventinio vainiko žvakelių šviesoje , gėrėjosi močiutės Daivos skleidžiama skaitymo šviesa ir mąstė apie kalėdinius norus. Kokie jie? Gal draugiškai pagelbėti vienas kitam, kaip močiutės Daivos skaitomoje knygoje peliukai Liudvikas ir Berta padėjo Emilio laiškui pasiekti adresatą?Gal paskaityti knygelę mažesniam broliukui bei sesutei?Gal…?
Klausant Elijos močiutės gero ir švelnaus balso intonacijos ,kirbėjo viena mintis, kad ji kaip ir KALĖDOS apgaubė mus savo gerumu ir namų šiluma.
Priminusi mokiniams, kaip nepamesti skaitomo teksto vietos ir padovanojusi skirtukus knygoms, močiutė Daiva išskubėjo pas kitus skaitytojus, tačiau 2a klasėje liko jos pasidalinta skaitymo LAIMĖ ir namų šiluma, kurią ypatingai pajuntame prieš KALĖDAS.
Dėkojame Elijos močiutei Daivai Atienei už tradicinių vertybių puoselėjimą, bičiulystę ir pasidalijimo džiaugsmą.
