Kartais gyvenimas sugrąžina mus į pačią pradžią – ten, kur pirmą kartą ištarta raidė , pirmąsyk drąsiai pakelta ranka , kur mažos širdelės pirmąkart pajuto, ką reiškia būti mokiniu .
Šiandien į mokyklą sugrįžo mūsų abiturientai – ne šiaip apsilankyti, o pas savo pirmąją mokytoją – Alę Vizgirdienę. Į klasę, kurioje kadaise viskas prasidėjo .
Buvo daug šypsenų, dar daugiau jaudulio, o akyse – tikras nuoširdumas. Juk ši mokytoja ne tik išmokė skaityti ar rašyti. Ji kasdien mokė drąsos, švelnumo, pagarbos, tikėjimo savimi. Mokytoja, kuri pažino kiekvieną širdelę, apkabino ne tik rankomis, bet ir širdimi.
Šiandien ji vėl matė tuos pačius vaikus – jau suaugusius, pasiruošusius gyvenimui 
. O jos žvilgsnyje – neišsakytas džiaugsmas, pasididžiavimas ir šiluma, kurią gali duoti tik Mokytojas, mylintis nuo pirmos iki paskutinės dienos.
. O jos žvilgsnyje – neišsakytas džiaugsmas, pasididžiavimas ir šiluma, kurią gali duoti tik Mokytojas, mylintis nuo pirmos iki paskutinės dienos.Tokie susitikimai – tylūs, bet labai prasmingi . Jie primena, kad pirmosios rankos, kurios vedė pažinimo keliu, – niekada nepamirštamos.
